Rangas : Administration
Medaliai: Grupės : Administrators
Prisijungė : 2010.01.15
Žinutės : 1.184
Vieta : Vilnius
Padėkota: 3 kartų
Buvo padėkota: 3 kartą(ų) per 3 pranešimą(ų)
|
Sveiki sis skyrelis tai reakcija i tai kas vyksta siuo metu pasaulyje ir kokiu budu kompanijos ( ne istatymu leidejai ) leidzia ir koreguoja istatymus pagal kuriuos mums tenka gyventi ir kuo toliau tuo maziau lieka privatumo :).
istatymo antraste ir pirmas zvilgnis nuteikia labai puikiai ir net optimistiskai, taciau kas gi istiesu slepiasi po tuo istatymu.
Trumpai kad butu aiskiau kas gi slepiasi po siuo istatymu
Situacija jus atvykstate pas mane ir as pagaminu jums skanius sausainius pagal mociutes recepta, :) ir jus manes prasote manes recepto , taciau as jums jo neglaiu duoti nes nezinau ar jo negina koks nors autoriu teisiu istatymas :), taip butent ar jo negina autoriu teisiu istatymas gal kokio olverio, pagal si istatyma jei as suzinojau repta is knygos tai jums negaliu atskleisti ir skolinti kygos, as tik galiu pasakyti kad paskaityk toje knygoje tame puslapyje, :). jei as jums atskleisciau ta recepta is oliverio knygos ar jums paskolinciau knyga, mane jau galima priduoti atitinkamoms institucijoms jos man paskirtu bauda arba galetu sodinti i kalejima stai toks tas istatymas labai zmogiska kalba,
baisu ta kad valdzia bijojo zmoniu reakcijos ( nes sis istatymas skirtas ne zmonem o kompanijoms - jie tik pamirso kam jie tarnauja ), tad viska dare slapta ir didziosios ziniasklados atstoves turejo pasirasyti akta pagal kuri buvo uzdrausta skleisti sio absurdisko istatymo uznugarius.
Praėjusią savaitę internautai džiaugėsi dėl to, kad jiems pavyko sustabdyti ar bent jau pristabdyti SOPA ir PIPA įstatymus JAV kongrese, o praktiškai tuo pačiu metu kitoje pasaulio pusėje, Japonijoje, pasirašomas tarptautinis susitarimas ACTA, kurio esmė yra panaši į minėtus du teisės aktus, tik šįkart pasėkmės gali būti globalesnės. Pasiaiškinkime, kas yra tas ACTA įstatymas.
Pastaba. Šiame straipsnyje kai kur išreiškiau savo asmeninę nuomonę dėl ACTA įstatymo, ji gali ir neatspindėti visos FWD komandos pozicijos.
Pradėkime nuo geografijos. Jeigu SOPA ir PIPA buvo įstatymai, svarstomi JAV kongrese, ir nukreipti daugiau į amerikiečių autorinių teisių gynimą prieš viso pasaulio pirataujančius žmones, tai ACTA yra tarptautinis susitarimas. Tame tarpe jame dalyvauja ir Lietuva, kaip ES narė. Liūdna žinia, kad iš mūsų pusės susitarimas jau pasirašytas – ketvirtadienį Tokijuje mūsų atstovas padėjo parašą kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Anksčiau, dar spalio mėnesį, ACTA buvo pasirašiusios tokios šalys kaip JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas, Pietų Korėja. Tad pagrindinė mintis – kad šis susitarimas liečia tiesiogiai ir mus. Dėl to dėmesio – nagrinėsime pačią ACTA esmę.
ACTA buvo jau seniai svarstomas tarptautiniu mastu, ir jo tikslas nėra tiesiogiai susijęs su anti-piratavimu. Susitarimas apima intelektinės nuosavybės gynimą tokiose srityse, kaip prekiniai ženklai, vaistų gamyba ir autorinės teisės internete. Graži vizija – sakykime, jeigu jūs stengėtės ir sukūrėte gražų video, įrašėte dainą ar net išradote naujoviškus vaistus, tai ACTA gina jūsų kaip intelektinės nuosavybės savininko teises – bet kas, kas nukopijuos jūsų kūrybą ir įdės į internetą, arba pradės gaminti vaistus pagal jūsų technologiją, bus pripažintas nusikaltėliu.
Bet perkeliant šio įstatymo mintis į paprastą interneto realybę, tai, visų pirma, labai sunku būtų atsekti, koks objektas yra saugomas autorinių teisių, o koks ne. Sakykime, jums patiko “Youtube” video filmukas ir norite pasidalinti juo su draugais, įdėdami į savo asmeninį tinklaraštį. O tame filmuke figūruoja koks nors prekinis ženklas – “Coca-cola”, “Ford” ar “DELFI”. Arba, dar blogiau, pats video filmukas yra sukurtas organizacijos, kuri saugo savo autorines teises. Taigi, šiuo atveju, esate pažeidėjas. Tarp kitko, galėjote matyti, kad “Youtube” iš dalies jau buvo įvedusi panašių teisinių normų vykdymą, kai tam tikri vaizdo įrašai pagal savininko reikalavimą buvo apsaugoti nuo įkėlimo į kitas svetaines “Embedding disabled by request” arba net neprieinami geografiškai “Video is not available in your country”.
Taip pat ACTA skiriasi nuo minėtų SOPA ir PIPA tuo, kad svarstymai vyksta gana “tyliai”, neviešinant atskirų posėdžių etapų ir rezultatų. Susitarimas jau pasirašytas keliasdešimties pasaulio šalių, įskaitant ir tą pačią JAV, o interneto visuomenė sujudo būtent neseniai, kai apie ACTA apskritai buvo prabilta kiek garsiau. Tada prasidėjo ir mitingai Lenkijoje, ir blogerių raginimai priešintis, ir kitos protesto akcijos. Deja, kol kas tai nedavė apčiuopiamų vaisių – išskyrus nebent tai, kad atsistatydino Europos parlamento pranešėjas. Bet dar ne viskas prarasta – pagal ES teisinius normatyvus, dėl galutinio šio įstatymo priėmimo dar turi balsuoti Europos Parlamentas, o tai įvyks ne anksčiau negu birželio mėnesį. Tad Europoje aktyvi visuomenė dar gali padaryti įtaką.
Yra ir dar vienas įdomus klausimas – juk visa tai turės būti kažkaip sekama, ypač internete. Tad čia ir prasideda panašumai tiek su SOPA, tiek net kažkiek ir su neseniai Baltarusijoje įvesta interneto stebėjimo sistema – kiekviena iš ACTA susitarimą pasirašiusių šalių galės/turės įpareigoti šalyje veikiančius interneto tiekėjus sekti srautą ir pranešti apie pažeidimus, o vėliau galbūt būtent per tuos pačius tiekėjus ir imtis sankcijų prieš pažeidėjus – sakykime, uždrausti konkrečiam piliečiui naudotis internetu.
O nusileidus visiškai ant žemės į savo gimtąją šalį, kol kas sunkiai įsivaizduojama, kaip būtų vykdomas toks susitarimas, net jei ir būtų priimtas. Tikėtina, kad pagal tai, kaip šiuo metu aprašytas ACTA, pažeidimų galima būtų rasti pas daugelį internete naršančių lietuvių – juk mes noriai dalinamės internete atrastomis nuotraukomis ar video medžiaga, net ir atmetant tuos tikruosius piratus, kurie siunčiasi ar įkelia į “torrent” svetaines nelegalius filmus ar muziką. Tad būtent tuo ACTA susitarimas ir yra pavojingas – kad gali nukentėti visai nekalti piliečiai, kurie net nežinos, kad kažką pažeidžia, o piratai rastų kokį nors sprendimą, kaip ir toliau piratauti.
Koks galėtų būti sprendimas, tinkamas abiem pusėms – tiek intelektinės nuosavybės savininkams, tiek paprastiems internautams? Geras klausimas. Mano nuomone, autorines teises tikrai reikia ginti, ir šie pirmieji garsūs žingsniai tai dar kartą įrodo, bet bandoma tai daryti per daug abstrakčiai – įstatymai aprašyti taip abstrakčiai, kad pažeidimus galima traktuoti labai įvairiai, ir galutinį sprendimą priimtų konkrečios šalies konkretus teisinis organas, o tai jau suteikia daug laisvės įvairioms konspiracijoms. Bet tikėkimės, kad šis ar kitoks panašus susitarimas, net jei ir bus priimtas, Lietuvoje būtų pritaikytas racionaliai, atsižvelgiant į mūsų šalies realybę.
Tiems, kas turi laiko ir noro pasigilinti į patį įstatymą, štai jo tekstas lietuvių kalba.
saltinis
http://www.fwd.lt/2012/n...-tik-dar-pavojingesnis/
|
